Per pavasario žydinčią žemę
Mes į vasaros laiką išeisim.
Ir girdėsim, kaip lizduose
Gandriukai kalena,
Kaip lakštingalos suokia.
Prie Joninių liepsnojančio laužo
Žiedo paparčio
Savo jausmuose ieškosim.
Su rugpjūčio rūkais
Gandrus išlydėję,
Į rudens spalvingą
Pasaulį išėję, matysim
Tuštėjančios žemės
Melancholišką grožį.
Išskrendančių paukščių
Sapnuos girdėsim balsus.
Vėlinių naktį prisiminsim
Tuos, kur amžinybėn išėjo.
Apie savo būties laikinumą
Mąstysim žiemos vakarais.
Būties laikinumas
Lyg metų laikų kaita
Subrandina mus
Ir mūsų jausmus...