Nuodėminga Pano šypsena
Šypsojos debesys
Saulėlydžio danguje.
Nuodėmingas
Moters žvilgsnis
Žvelgė į mane.
Aš jaučiau jos
Nuodėmingą aistrą,
Išsiveržusią lyg Etna
Saulėlydžio laike.
O kažkur jau šėlo   
Iš pavydo pabalus pilnatis
Ir šlaistėsi po žemę
Vieniša naktis...
Užgeso Pano šypsena
Danguje.
Nutilo jo fleitos
Muzikos garsai.
Tik moters, mylinčios mane,
Ir mano laimingas juokas
Skambėjo
Vienišos nakties laike...