Šviesa užgęsta.
Užmerkia veidrodžiai akis.
Ir aš, į tamsą žvelgdamas,
Tik siluetus medžių
Merdinčių matau.
O veidrodžiai užmigę
Sapnuoja tavo
Veidą ir akis...
Kaip gaila, kad naktis
Bemiegė ir beveidė,
Ir aš besvoriame sapne
Meilės geismo
Susapnuoti negaliu.