Kai ryto vėjas,
Lyg Kristus per ežerą,
Priešaušrio taku nubridęs,
Paunksmėje beržų užsnūdo,
Akimirkai sustojo laikas.
Ir aš girdėjau,
Kaip priešaušrio
Tyloje skamba
Ne Morkaus, ne Mato,
Ne Luko, ne Jono,
O Ryto evangelija šventa.
Ją skaitė paukščiai
Ir medžiai, ošiantys miške.
Ir gera buvo jausti,
Kad tęsiasi gyvenimas,
Ir girdėti, kaip medžiai
Ir paukščiai skaito
Ne Morkaus, ne Mato,
Ne Luko, ne Jono,
O Ryto evangelijos
Šventus žodžius...