Laukuose liūdesį palikę,
Per Baltramiejų
Gandrai išskrido.
Dar vakar, juodai baltus
Vilkėdami frakus,
Žingsniavo jie laukais.
Šiandieną tuštuma 
Laukai tie dvelkia.
Toks keistas liūdesys
Ir nuojauta artėjančio rudens
Į širdį smelkias.
Per rytmečio rūkus             
Saulės nutiestu taku
Lyg Kristus
Per Galilėjos ežerą
Ruduo ateis.
Šlamės pageltę medžiai,
Kris žvaigždės naktimis.
Romantiškai gražu
Ir liūdna bus...
Spalvotoj vasaros knygoj
Padėję tašką, per Baltramiejų
Lietuvos laukų metaforos –
Gandrai išskrido.