Kai ledonešis pavasarį

Ižu atplukdys,

Kai sugrįžęs vyturėlis

Virš laukų skardens,

Aš sugrįšiu ten,

Kur gimtinė

Laukia dar manęs...

Man trūksta tėviškės

Laukų gaivumo

Ošimo miško

Ir žmonių išėjusių,

Bet gyvų mano atmintyje.

Aš prisimenu

Jų veidus ir akis.

Prisimenu tėvų

Švelnumą rankų

Ir pamokančius žodžius.

Kai pavasaris

Ledonešiu atplauks

Aš sugrįšiu ten kur mano

Protėviai gyveno...