Horizonte – 

Medis, vėjo supamas,

Lietaus lašas,

Į žemę krentantis,

Šaltinis, iš žemės

Gelmių trykštantis – 

Prozaiškas

Gyvenimo epizodas.

Dienos, tekančios

Lyg upės.

Metai, pralekiantys vėju.

Visa tai prozaiškai baigsis – 

Kaip ir prasidėjo.

Mes neprisimenam

Pirmo vėjo gūsio,

Negirdėsim

Ir paskutinio sudie.

Taip minoriškai vėjas

Šiandieną siaučia – 

Toks prozaiškas

Gyvenimo epizodas.

Ne ašaros – lietaus lašai

Veidu bėga.

Gyvenimas dar tęsiasi,

Dar matau 

Horizinte medį

Ir jaučiu lietų.

Dar trokštu atsigerti

Gaivaus vandens

Iš šaltinio,

Trykštančio

Iš žemės gelmių.

Dar širdis

Trokšta meilės.