Nutilo miškas.
Jau negirdėt ošimo medžių.
Liūdna tyla,
Lyg paukštis vienišas,
Saulei nusileidus
Virš kirtaviečių praskrenda...
Praeis dešimtmečiai,
Čia vėl suoš beržai
Ir eglės sužaliuos,
Kels ąžuolai į dangų
Galingus vainikus,
Virpės be vėjo
Lapai drebulių
Ir uosiai eis lemties keliu.
Kas rudenį klevai
Spalvomis puošis
Ir oš vėl mano miškas
Lyg vargonai.
Tik negirdėsiu aš
Kaip vaikystės miškas
Bachą groja vakarais.