Už lango brėkšta palengva.
Aušros raudoniu
Užsidega dangus.
Nuo ežero atslinkęs rūkas
Pabeldžia į langą
Ir pamiškėj išbudina
Paukščius.
Įsiklausau į ryto  tylą,
Kurią sutrikdo
Tolumoj sužvengęs bėris.
Ir subyra prisiminimai
Į tuštumą laukų.
Ir nuskrodžia pasąmonę
Mintis lyg žaibas.
Nėra nei bėrio,
Nei seno gaidžio ant laktos,
Nėra tėvų, kaimynų.
Tik praeitis iš senų
Pageltusių fotografijų
Į mano rytą tėviškėje
Žvelgia artimų
Žmonių veidais...