Tą vasaros vakarą
Linksmas lietutis lynojo.
Snaudė vėjas,
Prigludęs paunksmėj beržų,
O širdis, o širdis
Lyg jaunystėj šėliojo,
Buvo gera svaigti
Nuo tavo artumo,
Nuo pašėlusio
Siautulio, mūsų jausmų,
Įsijautę nepajutom,
Kaip lyti nustojo,
Kaip nuošė vėjas laukais,
Kaip naktis mus žvaigždėtu
Dangumi užklojo,
Kaip užmigom
Rūkų pataluos.
Ta akimirka
Išliko širdy,
Ir kai lyja
Lietutis linksmai,
Aš prisimenu ją
Ir žodžius -
„Aš mylėsiu tave amžinai“.