Tą  vasaros vakarą
Linksmas lietutis lynojo.
Snaudė vėjas,
Prigludęs paunksmėj beržų,
O širdis, o širdis
Lyg jaunystėj šėliojo,
Buvo gera svaigti
Nuo tavo artumo,
Nuo  pašėlusio
Siautulio, mūsų jausmų,
Įsijautę nepajutom, 
Kaip  lyti nustojo,
Kaip  nuošė vėjas laukais,
Kaip  naktis mus žvaigždėtu
Dangumi užklojo,
Kaip užmigom 
Rūkų pataluos.
Ta akimirka 
Išliko širdy,
Ir kai lyja 
Lietutis linksmai,
Aš prisimenu ją 
Ir žodžius  - 
„Aš mylėsiu tave amžinai“.