Kai juodu
Vualiu naktis
Mus apgobia,
Kai laikas
Nejaučia
Savo ėjimo,
Nemigos akimis
Į tamsą žvelgdami,
Mes jaučiame
Skausmingą
Laiko slinktį.
Ir girdime nebylų
Medžių ošimą,
O gal savo
Nerimą.