Kai paniuręs dangus
Lyg Pandoros
Skrynia prasivers,
Tu ateisi iš prarasto
Mūsų pasaulio,
Iš to laiko, 
Kurio jau nebus...
Ir prapliupęs lietus
Mūsų sielas nuplaus.
Ir šypsosis dangus
Lyg laimingas žmogus,
Kad akimirkai trumpai
Iš prarasto laiko
Į dabartį sugražino 
Vėl mus...