Ežero krantai įrėmino 
Keistą paveikslą –
Vandenį ramų, 
Kuriame lyg veidrodyje
Atsispindintys 
Nuogi medžiai,
Lyg moterys nuogos,
Brenda į ežero
Veidrodinę gelmę.
Neišlipa jos
Už keisto paveikslo rėmų
Išsidžiovinti šlapių garbanų.
Žvelgdamas į rudens ramybe 
Alsuojantį keistą paveikslą,
Prisimenu besišypsančią 
Botičelio Venerą
Ir tave laimingą,
Išeinančią iš ežero 
Paveikslo rėmų.