Naktis švelniai glostė
Sidabrinius voratinklių plaukus.
Vasarvidžio aušros švietė rytuose.
Kokie buvom mes
Tą meilės naktį laimingi,
Po daugelio metų vėjas
Savo dainoj apdainuos.
Aš jaučiau, kaip virpėjo
Mane glostančios rankos.
Tavo švelnų artumą jaučiau.
Ta naktis kaip relikvija
Liko širdyje
Ir pamiršti aš jos negaliu.
Kai naktis švelniai glosto
Sidabrinius voratinklių plaukus,
Kai vasarvidžio aušros
Sušvinta rytuose,
Širdis kaip prieš daugelį
Metų suvirpa, kaip virpėjo
Tą meilės naktį nuo mūsų aistros.
Aš dėkingas likimui,
Kad pamilti tave buvo lemta,
Kad danguje švietė ir šviečia
Mūsų meilės žvaigždė.