Vakaras į mano širdį

Sėja sutemas.

Ant stalo žvakė

Iš vaško buria.

Akis užmerkęs

Klausausi vėjo 

Grojamos Elizos.

Kiek daug į tas

Natas sudėta...

O meile,

Tu nuostabi būrėja –  

Tiek meilės 

Toj melodijoj...

Ant stalo žvakė

Likimą mano buria

Ir potuštė

Gyvenimo taurė – 

Ne tiek jau liko

Mylėti ir gyventi...

O vėjas Bethoveno

Elizą groja

Ir plūsta

Lyg banga melodija

Pilna tyrų jausmų.  

Išgirsk ir tu tą muziką, 

Kurią aš vienumoj

Girdžiu.