Buvo pavasaris.

Žydėjo sodai,

Kvepėjo ievos pabariuos,

Alyvom dienos alsavo...

Dabar vėlyvas ruduo.

Nei žydėjimo,

Nei rojaus obuolių... 

Tik vėjas

Lyg  senas valkata

Po tuščią sodą bastos...

Ir kodėl tu manęs

Nesugundei

Tą gegužio vakarą,

Kai žydėjo sodai,

Kai po langais

Kvepėjo alyvos? 

Galėjom būti laimingi...

Buvo pavasaris. 

Dabar – ruduo...

Ne vasara – 

Gyvenimas praėjo...