Buvo pavasaris.
Žydėjo sodai,
Kvepėjo ievos pabariuos,
Alyvom dienos alsavo...
Dabar vėlyvas ruduo.
Nei žydėjimo,
Nei rojaus obuolių...
Tik vėjas
Lyg senas valkata
Po tuščią sodą bastos...
Ir kodėl tu manęs
Nesugundei
Tą gegužio vakarą,
Kai žydėjo sodai,
Kai po langais
Kvepėjo alyvos?
Galėjom būti laimingi...
Buvo pavasaris.
Dabar – ruduo...
Ne vasara –
Gyvenimas praėjo...