Kai tamsos

Citadelė – naktis

Nusimeta juodus rūbus,

Ryto dangus sušvinta

Baltu debesų sidabru.

Šviesėjantis laikas – 

Lyg amžinoji viltis.

Kai aplink viešpatauja

Kasdienybė pilka,

Mes bandom pasiekti 

Gyvenimo šviesą

Ir brendam

Per prieblandos laiką,

Ir tiesiam į rytmečio 

Dangų rankas, norėdami

Tekančią saulę pasveikint...

Jau švinta. rytuos

Raudonuoja aušra

Ir jaučiam, kaip su ryto 

Šviesa į širdį plūsteli

Vilties devintoji banga.