Man vis sapnuojas
Vėlinių naktis,
Žvakutės degančios kapuos...
O tie sapnai
Pilni sakralinės tiesos,
Kurią lyg juvelyro-
Laiko nugludinta ranka.
Man vis sapnuojas
Vėlinių naktis,
Kai žvaigždės, o gal vėlės,
Lyg jonvabaliai
Švietė žemėj ir danguj.
Kai žvakių degančių
Šviesoj šešėliai šoko
Amžinybės tango,
O lūpos lyg mantrą
Kartojo Tėve mūsų...
Mūsų atmintis –
Gija mus jungianti
Su tais, kurie išėjo,
Kol atmintis gyva,
Gyvi ir mes...