Man vis sapnuojas

Vėlinių naktis,

Žvakutės degančios kapuos...

O tie sapnai

Pilni sakralinės tiesos,

Kurią lyg juvelyro-

Laiko nugludinta ranka. 

Man vis sapnuojas

Vėlinių naktis,

Kai žvaigždės, o gal vėlės,

Lyg jonvabaliai 

Švietė žemėj ir danguj.

Kai žvakių degančių

Šviesoj šešėliai šoko

Amžinybės tango,

O lūpos lyg mantrą

Kartojo Tėve mūsų...

Mūsų atmintis –

Gija mus jungianti

Su tais, kurie išėjo,

Kol atmintis gyva,

Gyvi ir mes...