Lyg sode obuoliai,
Noksta dienos
Ir kas rudenį
Sunokusios,
Metais
Krenta į žemę.
Širdimi jaučiu
Kaip laiko sniegas
Užkloja sunokusius
Dar vienus
Mano metus.
Bet širdyje
Rusena viltis,
Kad dar ne vieną
Pavasarį žydės mano
Gyvenimo sodas
Ir subrandins
Dar ne vienus mano
Metus ruduo.