Šį vakarą
Ir vėl tavęs ieškosiu.
Kad neradęs pasakyčiau -
Pavėlavau.
Paskui į vakaro
Prieblanda įklimpęs,
Laukdamas tavęs,
Klausysiuos tylos.
Bus liūdna, kai suvoksiu -
Absoliučios tylos nėra.
Yra tik tylos iliuzija,
Kuri subyra
Net nuo naktinio drugelio
Sparnų šnarėjimo.
Bet aš pilkoje
Vakaro tyloje įklimpęs,
Kantriai lauksiu tavęs,
Kad tavo rankos
Sugrąžintų gyvenimo
Prasmę.
Jaučiu kaip laukimas
Virsta ilgesiu.
Be tavęs taip nyku ir tuščia...