Kai ryto vėjai skaito
Saulės evangeliją,
Kai debesys juodi
Lyg mūsų nerimas
Dangumi plaukia,
Kai lyg dievų
Choralai skamba
Žemės bundančios
Akordai danguje,
Suvokiam mes,
Kad mūsų žemė
Visatos supamas lopšys.
Ir mes gyvenimo
Kelyje paliekam
Savo pėdas ne tam,
Kad prisimintų mus,
O tam,
Kad žemei,
Lyg motinai,
Savo šilumą
Ir savo meilę
Paliktume
Amžiams...