Seni langai
Į saulę, vis į saulė
Žvelgia.
Sugėrę žvilgsnius
Rankų šilumą,
Jie sugražinti
Saulei bando.
Seni langai,
Už jų takelis
Užžėlęs, bet savas,
Kuriuo išėję
Sugrįžimo viltimi
Gyvena
Seni langai.
Dulkėtas stiklas,
Įspaustas vaiko delnas
Ir žodis „myliu‘
Laiko nenutrintas.