Prieš saulėtekį
Bridau per lauką
Kvepiantį duona.
Varpos lyg šunyčiai
Laižė mano rankas
Nepastoviame
Saulėtekio laike,
Kai geismo šešėliai,
Išsinešdami
Nuodėmės nuojautą
Paklydimo vaiduokliais
Išėjo aušros keliu.
Kintančios
Laimės sąvoka
Sutilpo
Bręstančio grūdo
Ašaroj - rasos laše
Ir mano širdyje.