Dievai puotauja
Pavasario žemėj.
Mėnulio sidabrinės upės
Teka mano kūnu.
Jaučiu šaltą sidabrinę
Laiko tėkmę.
Norėčiau būti uola
Galinčia sustabdyti
Sidabrinę laiko upę.
Bet dievai lieja
Pavasario vyną
Iš sidabrinės
Pilnaties taurės
Ir aš bejėgis prieš laiko
Sidabrinės upės bėgsmą.
Atleisk man už tą
Silpnumą.
Norėdamas
Nuplauti kaltę,
Aš išplauksiu sidabrine
Laiko upe į ateitį
Kur mes
Dar susitiksime.