Sapnai pavagia
Mano gyvenimą.
Vilties nelieka,
Ji ištirpsta ryto aušroje.
Nubudęs bandau prisiminti
Susapnuotą pasaulį.
Išgirstu kaip tyloje
Mefistofelio juoku
Kvatojasi vėjas...
Negi aš sapne lyg Faustas
Jam pardaviau
Savo sielą?
O mano miegantis angelas,
Neapsaugojęs manęs
Nuo išdavystės,
Beribio  laiko pasaulyje
Verkia žvaigždžių ašaromis.
Ir krenta sidabrinės
Angelo ašaros į mano
Nesapnuotus sapnus.