Nusišypsok, mieloji,
Kasandros šypsena.
Tik be ironijos,
Nuoširdžiai,
Nes tu žinai,
Kad meilės audros
Siaučia mano širdyje.
Ir lekia Apokalipsės
Žirgais
Iš Diurerio graviūrų
Per ledą, lyg mūsų
Laikas tirpstantį,
Jausmai...
O aš kas vakarą
Užmigdamas kartoju,
Kad meilės guolis
Šaltas be tavęs