Keliai ir klystkeliai,

Vieškeliai ir šunkeliai.

Vienais ir kitais

Eina žmonės

Ir šunys kartais prabėga

Arba per lietų ir sniegą

Vedasi žmones.

Kiekvienas kelias,

Kaip žmogaus gyvenimas,

Turi pradžią ir pabaigą.

Tik eidami mes

Vis ieškome tęsinio.

Kartais randame,

Kartais pasiklystame

Gyvenime ir jausmuose.

Čia nėra nei žemėlapių,

Nei navigacijų – 

Tik nuojauta,

Kuri lyg būrėja

Kartais ima

Ir nepasako tiesos...

Arba per lietų ir sniegą

Vedasi žmones.