Ir žodis tapo kūnu.

Ir kūnas nepakluso žodžiui.

Aukodami save meilei,

Gėrėm ne vyną, – aistrą.

Dievo sūnus,

Atėjęs mūsų išpirkti,

Turėjo gyventi, mylėti,

O ne aukotis

Už nuodėminguosius...

Ir mūsų kūnai

Nepaklūsta žodžiams – 

Mintys eretiškos ir erotiškos

Išbalansuoja gyvenimus

Ir atgaila tampa atgaiva.

Nusidėję laukiame išganymo,

Nes Dievo sūnus,

Turėjęs gyventi,

Paaukojęs save,

Atpirko mūsų nuodėmes.