Aš jau jaučiau
Šaltą dvelksmą mirties.
Ir upės vėsą
Svetimos jaučiau.
Mačiau, kaip dužo
Iliuzijų stikliniai bokštai,
Kai nešamas srovės
Į nežinią plaukiau...
Nebuvo baimės jausmo...
Tik meilė tau       
Neleido man tada išeiti.
Ir aš grįžau
Į savo krantą.
Į gyvenimą grįžau...
Tik šaltas
Amžinybės upės
Dvelksmas
Apie būties trapumą
Man primena dažnai.
Ir eidamas
Sudužusių iliuzijų gatve,
Tavo meilės dovanotu
Gyvenimu džiaugiuosi...