Kiek meilės,
Džiaugsmo, skausmo
Sutalpina mūsų širdys...
Kur kas daugiau,
Nei pilnatis
Iš sidabrinės taurės
Išpila žvaigždžių...
Kur kas daugiau,
Nei eidami
Gyvenimo keliu
Tikėjomės patirti...
Lyg sielos veidrodyje
Netektys ir praradimai
Širdies randuose atsispindi.
Bet ir iš meilės
Alpsta širdys
Ir džiaugsmo žvaigždės
Šviečia akyse...
Nedaug ir nemažai –
Gyvenimas
Į žmogaus širdį telpa.