Gerai, kad angelu

Manęs nevadinai,

Nes būtų netikslumas

Toks nūnai...

Kai aš lyg Odisėjas

Po klajonių sugrįžau,

Tavo akys

Vylingai-lyg maži

Kipšiukai žaidė.

Įveikęs nerimą,

Aš priglaudžiau

Švelniai tave...

Gerai, kad nebuvau

Tau angelu,

Nes mefistofeliškos

Aistros sujungė

Mus nakčia.