Akligatviais

Rudens tamsa

Į mano vakarą atėjo.

Ir aš lyg laukdamas kažko,

Praviras duris

Šįvakar palikau.

Ko laukiu, nežinau...

Gal moters mylimos,

Kuri lyg mūza

Atneš man įkvėpimą,

O gal aš pats,

Norėdamas pabėgti 

Nuo savęs,

Pro praviras duris išeisiu.

O gal aš klystu,

Ir nuo savęs, savo minčių,

Savo lemties net tamsoje

Negalime pabėgti?

Nei properšos danguj,

Nei žiburio tamsoj – 

Tik aklina rudens tamsa

Į langą vėjo

Gūsiu beldžias...